Apyrankės  |  Karoliai  |  Pakabukai  |  Auskarai  |  Suvenyrai  |  Gintaro paveikslai  |  Žiedai  |  Gintaras

   
Apie mus Apie gintarą Kontaktai E-Parduotuvė


Apie gintarą

Seniausias atrastas gintaras datuojamas maždaug 320 mln. metų. Jo cheminė sudėtis skiriasi, nuo tos, kurią esame įpratę matyti. Tačiau tai dažniausiai susiformavusios dervos iš žydinčių augalų.

Mums įprastas gintaras formuojasi Jūros periodo (dinozaurų gyvenamuoju) laikotarpiu apie 180 milijonų metų. 150 milijonų metų senumo gintaras randamas kartu su vabzdžiais.

Baltijos gintaras arba sukcinitas randamas upių sąnašose – vadinamosios Mėlinosios Žemės sluoksniuose, Sembos telkinyje (didžiausi klodai randami Kaliningrado srityje).

Baltijos gintaras – tai prieš 40 – 50 mln. metų susiformavę spygliuočių sakai. Pasak mokslininkų Šiaurinė Europa tuo metu buvo vientisas žemynas vadinamas Fenoskandija. Absoliuti žemyno dalis buvo apaugusi didžiuliais miškais. Upės išplaudavo dėl smarkiai atšilusio klimato susikaupusius sakus iš miško dirvožemio ir nešdavo į jūrą. Bėgant laikui sakai virto gintaru.

Baltijos gintaras - tai pakitę spygliuočių sakai. Medžių sakai buvo skaidrūs, šviesiai gelsvos spalvos. Bėgant laikui ir vykstant oksidacijos procesams sakai virto gintaru, tačiau spalva išliko (skaidrus gintaras), pakitusi spalva įtakota pačiuose sakuose vykusių permainų.

Vykstant oksidacijai, spalva galėjo patamsėti, įgavo sodrumo  (sodriai geltona, raudona, tamsiai raudona spalva). Iš sakų garavę lakieji elementai, sudrumsdavo sakus (spalvų tonai nuo geltonos iki visiškai baltos tame pačiame gintaro gabale). Į sakus patekusios priemaišos turėjo įtakos spalvai (mėlyna, ruda, juoda, žalia). Gintaro spalvą taip pat keičia ir pakitę pagrindiniai jo struktūriniai elementai, atsiradę labai maži dujų burbulėliai, išsidėstę tam tikru tankumu ir forma, jie atitinkamai skaido šviesą, kurią mes matome kaip vieną ar kitą spalvą.

© AmberTrade.eu, 2010 - 2018

Pradinis | Kontaktai | Užsisakyti | Parašykite mums | Gauti slaptažodį | Autorinės teisės